Vaikai slepiasi
Netinkamas mokinių elgesys pamokų metu neramina daug mokytojų. Net ir daug patirties turintys mokytojai kartais susiduria su netinkamu mokinių elgesiu, o jų prieš tai išbandyti ir pasirinkti metodai naujose situacijose pasirodo neveiksmingi. Susidūrus su tokia situacija patariame susipažinti su Bilo Rodžerso (angl. Bill Rogers), knygos „Behavior Management: A Whole-School Approach“ (Elgesio valdymas: Visos mokyklos metodas) autoriaus, išskirtomis penkiomis itin sudėtingomis klasės asmenybėmis ir jų valdymo būdais. Pasiūlyti netinkamo elgesio valdymo būdai padės lengviau išlaikyti klasės kontrolę ir sukurs ramesnę, produktyvesnę klasės atmosferą tiek mokytojui, tiek ir klasės mokiniams.

„Plepys“

Nėra abejonės, kad kiekvienoje klasėje yra bent po vieną plepį, kuris kalba be sustojimo ir taip išblaško kitus mokinius.

 

  • Pakreipk plepio elgesį tinkama linkme, primink, kaip elgtis tinkamai, tokį priminimą užbaik padėka. Bilas Rodžersas teigia, kad sprendžiant plepių problemą pamokų metu yra svarbiausia kreipti dėmesį į norimą tinkamą elgesį, o ne į problemą. Pavyzdžiui, mokytojas gali sakyti: „Asta, žiūrėk į lentą ir klausykis, ačiū.“. Šioje pastaboje mokytojas pabrėžia ne tai, ką mokinys daro blogai (sukinėjasi ir kalba), bet pabrėžia, kokio elgesio tikisi iš mokinio. Nors gali pasirodyti neįprasta tokioje situacijoje, kai mokinys elgiasi netinkamai, sakyti „ačiū“, bet tai yra daug veiksmingiau, nei sakyti „prašau“. Padėka po liepimo pabrėžia, kad mokytojas be jokių išlygų tikisi, jog mokinys paklus reikalavimui elgtis tinkamai.
  • Pabandyk strategišką pauzę. Mokytojo padaryta pauzė leidžia mokiniams suprasti, kad iš jų tikimasi atkreipti dėmesį į mokytoją, klausytis ir atsakyti į klausimus. Anot knygos autoriaus, net ir pasakius plepio vardą galima šiek tiek padaryti pauzę prieš pateikiant pozityvų elgesio pavyzdį ar priminimą, kaip reikia elgtis tinkamai. Tada netinkamai besielgiantis mokinys turi laiko susikoncentruoti ir išgirsti mokytoją.
  • Susitelk ties pirmuoju netinkamo elgesio iššūkiu ir stenkis jį nukreipti tinkama linkme. Dažnai mokiniai, kuriems mokytojas pasakė pastabą, pradės ginčytis, gali atsikalbinėti, bet tokiu atveju mokytojui svarbu prisiminti, kad tai jau yra antrinė elgesio problema, o mokytojas stengiasi nutildyti plepį. Mokytojas negali įsitraukti į antrinės elgesio problemos sprendimą. Galima suprasti mokinio jausmus, kai jis vienas buvo paminėtas visai klasei girdint, tačiau spręsti reikia pirminę elgesio problemą, t. y. šiuo atveju plepėjimą pamokos metu. Jei mokinys pradės atsikalbinėti ir ginčytis, kad jis tik kalbėjo apie pamokos temą, mokytojas turi nukreipti dėmesį į tai, jog mokinys vis tiek privalo klausytis mokytojo, pvz.,“ Galbūt, bet aš prašau, kad tu žiūrėtum į lentą ir klausytumeisi, ačiū. Tau reikės žinoti tai, ką aš dabar pasakoju.“. Taip mokytojas dar kartą pasako, ko tikisi iš mokinio, nesivelia į tolimesnes diskusijas ir grįžta į temos dėstymą.

„Boikotuotojas“

Kartais mokiniai tiesiog atsisako dirbti pamokos metu, neatlieka užduočių ir taip įtraukia mokytojus į jėgų kovą. Jei taip nutinka pamokos metu, mokytojams praverstų keletas patarimų.
 

 

  • Leisk mokiniams pasirinkti pasekmes. Bandant išspręsti šią problemą mokytojas turi aiškiai pateikti, kad mokiniai turi pasirinkimą, kad jie kontroliuoja savo elgesį. Pavyzdžiui, mokytojas gali sakyti: „Jei tu renkiesi neatlikti užduoties dabar, tu turėsi ją atlikti pertraukos metu.“ Mokiniai supras, kad jie turi pasirinkimą, kontroliuoja savo elgesį ir tai yra jų atsakomybė.
  • Suteik galimybę pasitaisyti. Kai mokiniui duodama pastaba, jam reikia laiko pasitaisyti. Įspėjus vieną mokinį, galima dėmesį trumpam nukreipti į kitus, pereiti per klasę ir patikrinti, kaip dirba kiti mokiniai. Per tą laiką perspėtas mokinys turi laiko pasitaisyti ir pradėti dirbti. Be to, tai padeda išvengti dar didesnės problemos, nes, davus pastabą ir tada toliau atidžiai stebint mokinį, jam gali kilti dar didesnė pagunda boikotuoti klasės darbą.
  • Atkurk tinkamą atmosferą. Po to, kai mokinys paklausė ir pradėjo atlikti klasės užduotį, mokytojas turi užtikrinti, kad jis nebepyksta, kad mokinys vis dar gali jaustis saugus klasėje. Tam užtenka nusišypsoti ar pasakyti teigiamą komentarą.

„Ginčininkas“

Toks mokinys meta iššūkį viskam, ką pasako ar padaro mokytojas. Dėl tokio mokinio elgesio labai mažos pirminės klasės elgesio problemos gali išsivystyti į kelias didžiules antrines netinkamo elgesio problemas. Turint klasėje tokį mokinį mokytojams gali būti naudingi keli patarimai.

 


  • Atskirk pirmąjį netinkamą elgesį nuo antrinio. Mokinio žodžiai, kalbėjimo tonas, kūno kalba ir nusistatymas dažnai nukreipia mus nuo pirminės elgesio problemos, dažnai sumenkina pirminį nusižengimą. Dažnai stengiantis išspręsti pirminę elgesio problemą mokinys pradeda ginčytis, atsikalbinėti ir taip stengiasi išprovokuoti dar didesnę netinkamo elgesio krizę pamokoje. Mokytojui patariama ignoruoti tolesnį komentarą, atsakymą į pastabą, o tiesiog stengtis, kad būtų sprendžiama pirminė elgesio problema.
  • Pasistenk išvengti nereikalingos jėgų kovos. Mokytojams yra labai sunku nesureaguoti ir nepradėti gintis, kai mokinių požiūris ir kūno kalba rodo priešiškumą. Tačiau perdaug stipri reakcija tik pratęsia konfliktą. Geriau išlikti atkakliam, bet mandagiam ir nukreipti mokinio dėmesį ir savo jėgas į pirminės netinkamo elgesio problemos sprendimą.
  • Planuok tolimesnius problemos sprendimus. Nors paprastai yra geriausia ignoruoti antrines elgesio problemas pamokos metu, kai stengiamasi išspręsti jau vieną netinkamo elgesio incidentą, būtina planuoti popamokinę diskusiją su mokiniais, kurie nuolatos elgiasi netinkamai. Jos metu mokiniams reikia paaiškinti, kaip atrodo ir kaip skamba mokinių netinkamas elgesys pamokos metu, kaip toks elgesys įtakoja jūsų elgesį ir darbinius santykius.

„Pikčiurna“

Kaip ir „Ginčininko“, „Pikčiurnos“ antrinis netinkamas elgesys dažnai yra daug blogesnis nei pirminė elgesio problema. Mokytojams patariama numatyti popamokinį pokalbį šio mokinio elgesio problemoms spręsti. Asmeninis pokalbis padės mokiniui suprasti, kad jo nuolatinis netinkamas elgesys pamokos metu yra nepriimtinas. Tokie pokalbiai yra naudingiausi mokslo metų pradžioje, užbėgant didesnei elgesio problemai už akių. Pokalbis leidžia mokiniui suprasti, kad mokytojas nepaliks tokio elgesio nevaldomo. Planuojantiems pokalbį mokytojams atkreipti dėmesį į keletą naudingų patarimų.
 

 

  • Apie pokalbį informuok tinkamai. Patariama mokiniui apie laukiantį popamokinį pokalbį pasakyti prieš pat skambutį, prieš pat pamokos pabaigą. Taip bus išvengta ilgos diskusijos „Ką aš padariau?“.
  • Su mokiniu kalbėk teigiamai. Mokytojai privalo taisyti mokinių elgesį ir vesti juos tinkama linkme teigiamai ir draugiškai. Patariama nenaudoti grėsmingos kūno kalbos ar balso tono. Malonus pokalbis padės ištaisyti susidariusią padėtį ir išsaugoti draugiškus santykius su mokiniu.
  • Pavaizduok netinkamą mokinio elgesį. Daug mokinių nemato savo netinkamo elgesio taip, kaip jį mato mokytojai. Jų silpnesni socialiniai įgūdžiai, blogi įpročiai ir nevaldomi dėmesio reikalavimo protrūkiai mokytojams dažnai atrodo grubūs, net jei patys mokiniai nenori būti grubūs. Draugiškai, negąsdinant reikia mokiniams parodyti pozas, gestus ir balsą, kuriuos mokiniai naudoja, kai jie elgiasi netinkamai pamokos metu. Tada galima paaiškinti, kad mokytojas nekalba ir nesielgia taip su mokiniais, todėl toks mokinių elgesys yra labai nepagarbus ir grubus.

„Prielipa“

Šis nuo mokytojo priklausomas mokinys retai ką nors padaro nereikalaudamas skubios mokytojo pagalbos ir nuolatinio dėmesio. Norėdamas atpratinti tokį mokinį nuo priklausomybės, mokytojas gali pasirinkti keletą svarbių metodų.
 

 

  • Naudok taktinį ignoravimą. Mokytojams patariama sutelkti dėmesį į pamokos mokymą ir stengtis pastebėti bei padrąsinti tuos mokinius, kurie laikosi klasės taisyklių ir prašo pagalbos tik tam skirtu laiku. Pavyzdžiui, kai mokytojas padeda vienam mokiniui, reikia ignoruoti kitą mokinį, kuris įsiterpia ir reikalauja tuoj pat patikrinti jo darbą. Kai toks mokinys atsisėda atgal į savo suolą ir tyliai (galbūt po priminimo) laukia, mokytojas entuziastingai gali eiti padėti tam mokiniui. Taip mokinys yra pratinamas, kad už gerą elgesį jis sulauks pagalbos ir kito gražaus elgesio.

 

  • Sujunk paprastus nurodymus ir priminimus su rankų signalais. Vienas žinomiausių ir visų mokytojų taikomas rankų signalas yra pakelti ranką nepasakant atsakymo ir nekalbant, o laukiant savo eilės. Tačiau mokytojai gali naudoti ir daugiau naudingų rankų signalų savo pamokų metu. Pavyzdžiui, rankos blokuojamasis signalas gali būti naudojamas parodyti, kad mokinys turi palaukti.  

 

  • Duok mokiniams alternatyvą. Atliekant užduotis mokiniams galima leisti paklausti suolo draugo pagalbos prieš prašant mokytojo pagalbos. Tokia alternatyva dažniausiai yra labai veiksminga, nes mokiniai, kurie nuolatos reikalauja mokytojo dėmesio turi pasirinkimą. Be to, pasirinkus šį problemos sprendimo būdą mokytojas taip pat skatina mokinius bendradarbiauti ir padėti vienas kitam, mokiniai išmoksta prašyti mokytojo pagalbos tik tada, kai tai yra būtina.


Turbūt kiekvienam mokytojui jau teko susidurti su šių tipų mokiniais. Vieniems jų elgesio problemas pasisekė išspręsti vadovaujantis nuojauta, kiti spėjo netinkamą elgesį suvaldyti iškart jam pasireiškus, todėl tam reikėjo mažiau pastangų. O tie mokytojai, kurie vis dar ieško sprendimo būdų, gali išbandyti šiuos pateiktus patarimus, kurių laikantis turėtų būti suvaldyti visi netinkamai besielgiantys mokiniai klasėje.