Mokinė skaito„Tegul mano žaidimas būna mano mokymasis, ir mano mokymasis – mano žaidimas.“ - Johan Huizinga

Mes visi mėgstame žaisti žaidimus. Dažnai ne tik vaikai žaidžia, bet ir visos šeimos įsitraukia į mėgstamus žaidimus vakarais ar savaitgaliais. Mokytojai taip pat mėgsta panaudoti įvairiausius žaidimus pamokose. Tačiau kai kuriems mokinių tėveliams ir net kolegoms kyla klausimas, kodėl žaidžiame žaidimus pamokų metu?

Anot Ch. Th. Milerio, pagrindinė priežastis, kodėl mokytojai pasirenka įvairius žaidimus (pvz., lentos žaidimai, kortų žaidimai, vaidmenų žaidimai) savo pamokose, yra dėl mokymosi, o ne dėl pramogos ir linksmybių. Žaidimai, naudojami mokomojoje aplinkoje, virsta puikia mokomąja priemone aiškinant ar įsimenant naujas sąvokas, idėjas. Kartais labai sudėtingos idėjos yra sunkiai suprantamos, kai jos yra paaiškinamos vien žodžiais, bet jos tampa daug suprantamesnės, kai mokiniai jas suvokia per žaidimus. Taigi, nors žaidimai yra pasilinksminimo ir laisvalaikio praleidimo priemonė, mokytojai juos naudoja mokytis, o ne linksmintis.

Žaidimai sukuria reikiamą aplinką aktyviam mokymuisi. Mokytojai supranta, kad mokiniai turi išmokti daug skirtingų dalykų, kurie dažnai pritaikomi realiame gyvenime. Pavyzdžiui, kalbų mokytojams svarbu išmokyti daugybės žodžių, kuriuos mokiniai turės prisiminti skirtingose gyvenimiškose situacijose. Tačiau, kad toks mokymasis būtų prasmingas, mokiniai turi būti įsijautę į situacijas, kada viena ar kita informacija yra naudojama. Darbas pratybų sąsiuviniuose, rašymas ar knygos skaitymas nėra patys aktyviausi mokymosi būdai. Todėl mokytojai žaidžia žaidimus, sukuria reikiamą aplinką ir situacijas, kuriose mokiniai turi naudoti tai, ko jau išmoko ar vis dar mokosi. Mokymasis yra daug efektyvesnis, kai mokytojai naudodami žaidimus sukuria panašias į realias gyvenimo situacijas, kuriose mokiniai turi panaudoti savo žinias.

Žaisdami mokiniai gali išmokti daug svarbių įgūdžių. Nesuskaičiuojamas spektras įgūdžių, kuriuos gali išmokti mokiniai žaisdami pamokų metu prasideda, bet jokiu būdu neapsiriboja šiais įgūdžiais: kritinis mąstymas, kūrybiškumas, komandinis darbas, sportiškumas. Žaidimų metu mokiniai gali išmokti tokių sudėtingų, bet gyvenime dažnai naudingų įgūdžių, - kaip perfrazavimas. Žaisdami žaidimus, kuriuose mokiniai negali pasakyti tam tikrų žodžių, jie treniruojasi, kaip išsisukti iš sudėtingos situacijos. Bet kurioje pamokoje mokytojai gali pritaikyti skirtingus žaidimus, kurie ne tik reikalauja panaudoti išmoktą informaciją, bet tuo pačiu dar lavina mokinių kūrybiškumą.

Žaidimai leidžia mokiniams susikurti teigiamus prisiminimus apie mokymąsi. Mokiniai mokosi žaisdami, o žaidimai jiems asocijuojasi su linksmybėmis. Žaidimai mokymosi procese yra svarbūs vaikų psichologiniam, socialiniam ir intelektualiniam vystymuisi. Pagalvokite, kokie yra jūsų geriausi prisiminimai iš mokyklos ar vaikystės? Žaidimai? Ir jūsų mokiniai taip pat prisimins žaidimus kaip smagiausias akimirkas iš mokslo metų. Pozityvios emocijos, kurias sukelia mokomoji aplinka pamokų metu, skatina tolimesnį mokymąsi. Be to, žaisdami žaidimus pamokų metu mokiniai mokymosi procese panaudoja įvairiausius jutimus, kurie vėliau padeda prisiminti išmoktą informaciją. Pavyzdžiui, mokiniams naujus žodžius prisiminti padės žaidimo metu atlikti judesiai, draugo padainuotas atsakymas, skirtingos žodžių formos ar spalvos ant žaidimo kortelių.

Žaidimai patraukia mokinių dėmesį ir aktyviai juos įtraukia į mokymąsi. Motyvacija yra vienas pagrindinių faktorių, kurie įtakoja sėkmingą ir efektyvų mokymąsi. Dėl to, kad mokiniams labai patinka žaisti žaidimus, tokiose pamokose jie labiau sukoncentruoja dėmesį ir stengiasi aktyviau dalyvauti pamokoje, jie yra motyvuoti. Jeigu jūsų pamoka yra paskutinė dienos pamoka, neretai galite pastebėti, kad mokiniai jau yra pavargę sėdėti klasėje ir klausytis, bet vis dar turi daug energijos judėti. Išgelbėti pamoką galite suplanavę bent vieną žaidimą, kurio metu mokiniai ir judėtų, ir mokytųsi.

Galima išskirti labai daug priežasčių, kodėl mokytojai renkasi žaidimus kaip mokymo priemonę. Vieniems svarbu praskaidrinti pamokos atmosferą ir išjudinti mokinius iš rytmetinio tingulio. Tam tinka apšilimai ir įvairūs ritmai. Kitiems svarbu sukurti ryšį tarp mokymosi ir teigiamų emocijų ir taip leisti mokiniams pamilti jų mokomą dalyką. Bet visų svarbiausia, turbūt, yra tai, kad žaidimai pamokų metu mokinius motyvuoja mokytis ir aktyviai dalyvauti pamokose. Ar pastebėjote, kad baigę žaisti mokiniai tuoj pat klausia „Mokytoja, kada ir vėl žaisime šį žaidimą?“.